Apie kognityvinę elgesio terapiją

Kognityvinė elgesio terapija (KET, angl. Cognitive Behavioral Therapy [CBT]) – viena iš psichoterapijos rūšių, aiškinanti, kaip yra susiję žmogaus mintys, emocijos ir elgesys. Tai plačiai pasaulyje psichoterapeutų taikoma psichoterapijos kryptis, kurios efektyvumas yra pagrįstas gausiais empiriniais tyrimais. KET vystėsi „bangomis“ – pirmiausia apie 1950-1970 JAV, P. Afrikoje ir Didžiojoje Britanijoje atsirado ir vystėsi elgesio terapija, vėliau, 1960-1980 atsirado kognityvinė (be elgesio) terapija ir vyko jos teorinių pagrindų sukūrimas bei įdiegimas į klinikinę praktiką, galiausiai kognityvinė terapija susijungė su elgesio terapija ir tapo nuolat tobulinama KET. Šis procesas tęsiasi iki šiol.

Prielaida, vienijanti visas KET kryptis yra tai, kad pažinimas, emocijos ir elgesys yra tarpusavyje sąveikaujančios sistemos ir atsiradus pasikeitimams kurioje nors vienoje, būtinai reaguos ir kitos. Renkantis kitokį elgesio būdą, keičiasi mintys ir emocijos. Ir, priešingai, padėjus pakeisti įsitikinimus apie situaciją pasikeis ir elgesys situacijose.cbt

Kognityvinė elgesio terapija efektyvi gydant nerimo sutrikimus, nuotaikos sutrikimus, vaikų elgesio sunkumus, perdegimą darbe, KET technikos taip pat gali padėti stiprinti problemų sprendimo, socialinius, streso įveikos įgūdžius ir t.t. Nors egzistuoja įsitikinimas, kad KET tik gydomi simptomai, tai nėra tiesa: šiuolaikinės KET efektyvumas įrodytas net ir dirbant su tam tikrais asmenybės sutrikimais, be to, joje tikrai nėra „nurašoma“ žmogaus visuma – asmenybės ypatumai, ankstesnės patirtys ir pan.

Įvairios KET naudojamos technikos – psichoedukacija (informacija apie KET, sutrikimą ir/ar sunkumus ir pan.), minčių bei įsitikinimų atpažinimas ir keitimas realistiškesnėmis, biblioterapija (literatūros apie tam tikrus sunkumus skaitymas), elgesio eksperimentai, sisteminis nujautrinimas ir laipsniškos ekspozijos (pvz., fobijų atveju), relaksacinės technikos, veiklos planavimas ir stebėjimas, elgesio aktyvavimas (pvz., planuojant aktyvumą, vengimo vengimas ir t.t.), vaizduotės ir vaidmenų žaidimai ir t.t. KET bene vienintelė psichoterapijos rūšis, kur klientai atlieka „namų darbus“ – t.y., užduotis, kurios padeda pritaikyti, stiprinti ir palaikyti psichoterapijoje įgytus įgūdžius bei pagreitina psichoterapinį procesą.

KET patraukli, nes yra sąlyginai trumpa (1-20 ir daugiau) sesijų, lengvai adaptuojama individualiam klientui atsižvelgiant į jo poreikius ir galimybes, konkreti, orientuota į tikslą ir problemą, edukacinė – nes suteikia žinių ir įgūdžių efektyviau sprsti problemas, funkcionaliau mąstyti ir elgtis, o terapijos metu įgytos žinios ir įgūdžiai lieka ilgam laikui. Be to, tai psichoterapijos kryptis, kuri bene plačiausiai tyrinėjama mokslininkų ir jos efektyvumas yra pagrįstas gausybe mokslinių tyrimų.

Svarbu KET privalumas yra tai, kad ji vis vystosi toliau, įtraukdama vis naujų pažinimo apie žmogaus psichologiją sričių laimėjimų. Pavyzdžiui, šiuo metu labai sparčiai populiarėja vadinamosios 3-iosios KET bangos kryptys – priėmimo ir įsipareigojimo terapija (angl., Acceptance and Commitment Therapy [ACT]), įssisąmonintu dėmesingumu grįsta terapija (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy [MBCT]), dialektinė elgesio terapija (angl., Dialectical Behavior Therapy [DBT]), atjautos terapija, schemų terapija ir kitos. KET nuolat tobulėjant, atsiranda vis naujų būdų padėti klientams.

 

 
 
Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti pasidalindami virtualiu “kavos puodeliu” 🙂
Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite PayPal sistemos instrukcijas. Ačiū!